Natūraliai šaltalankis auga jūrų pakrantėse ir upių slėniuose Europoje ir Azijoje. Lenkijoje jis laukinis aptinkamas tik Baltijos jūros pakrantėje, kur yra saugomas. Lapai išgarina daug drėgmės. Uogos yra natūrali kosmetinė priemonė, naudojama Sibiro ir Tibeto moterų raukšlėms mažinti. Augalas labai atsparus šalčiui.

Panaudojimas: Lapus metantis krūmas, siekiantis 3–3,5 m. Jauni ūgliai tvirti, su aštriais dygliais. Uogos tinkamos sultims, džemams ir drebučiams. Jos labai vertingos — apie 10 % minkštimo sudaro aliejus. Taip pat gausu mikroelementų, vitaminų B, K, P, E, C, folio rūgšties, provitamino A ir D. Svarbu: vitaminas C nesuyra net apdorojant.

Žydėjimas ir derėjimas: Žydi kovą–balandį, dar prieš lapams išsiskleidžiant. Šaltalankis yra dvinamis: patelės (geltoni žiedai) mezga uogas, o patinai (geltonai žali žiedai) gamina žiedadulkes. Oranžinės uogos išlieka ant krūmo visą žiemą. Vienas patinas gali apdulkinti penkias pateles. Šviežias uogas sunku skinti — jos labai tvirtai laikosi ant šakų. Paprastai šakos nupjaunamos, užšaldomos ir tik tada uogos pašalinamos.

Priežiūra: Turi labai didelį šviesos poreikį. Pasodinę krūmą, būtinai dažnai laistykite! Nemėgsta kitų augalų kaimynystės. Geriausia aplinką mulčiuoti kompostu. Labai atsparus šalčiui ir vasaros sausrai. Auga beveik bet kokioje dirvoje, bet geriausiai — purioje, smėlingoje, šarminėje dirvoje, turtingoje kalciu ir fosforu. Sodinama ankstyvą rudenį, paliekant 1–2 m tarpus.

Genėjimas: Genėti nereikia — pašalinami tik sausi ūgliai.