Siauralapis šaltalankis yra aukštas krūmas arba nedidelis medis, užaugantis iki 8 metrų. Jis paplitęs Mažojoje Azijoje, Vakarų ir Vidurio Azijoje iki Himalajų. Auginamas ir Vakarų Europoje bei Anglijoje.

Panaudojimas: Tai medingas augalas. Jis pasižymi dideliu atsparumu sausrai, šalčiui, oro taršai ir dirvožemio druskingumui. Dėl gražios formos, sidabriškų lapų ir kvapnių žiedų dažnai sodinamas parkuose ir soduose. Pasodintas eilėmis sudaro tankias, aukštas gyvatvores, tinkamas kelių apsodinimui.

Žydėjimas ir derėjimas: Lapai pražanginiai, lancetiški, iki 5 cm ilgio, sidabriškai pilki iki 10 cm, žiemą nukrentantys. Žiedai be žiedlapių, taisyklingi, vamzdiški, stipriai ir maloniai kvepiantys, viduje geltoni, išorėje sidabriškai pilki, susitelkę po 2–3 lapų pažastyse. Žydi birželio viduryje. Vaisius – valgoma, sausa, miltinga kaulavaisinė uoga, ilgai išsilaikanti ant šakelių. Derėti pradeda 4–6 metų amžiaus.

Priežiūra: Nereiklus dirvožemiui. Gerai auga sausuose, smėlėtuose, net akmenuotuose ar žvyruotuose dirvožemiuose. Dėl simbiozės su bakterijomis praturtina dirvą azotu. Tai labai šviesamėgis augalas, reikalaujantis pilnos saulės. Labai atsparus aukštai temperatūrai ir mažai oro drėgmei (stepių ir dykumų augalas).

Genėjimas: Gerai pakelia genėjimą ir gali būti naudojamas gyvatvorėms formuoti. Reguliarus genėjimas nereikalingas, tik pavasarį pašalinti per daug išaugusius ar nereikalingus ūglius.