Žydėjimas: Vynmedis žydi anksti, todėl yra jautrus vėlyvoms pavasario šalnoms. Žiedai smulkūs, šviesiai geltoni. Lapai dideli, penkialapiai, tamsiai žali. Rudenį jie tampa puošmena – palaipsniui nusidažo geltonai oranžine, vėliau raudona ar net purpurine spalva ir gražiai kontrastuoja su tamsiomis, beveik juodomis kekėmis.

Nokimas ir derėjimas: Vaisiai tamsiai mėlynai juodi su gausia vaškine apnaša, apvalūs, sukrauti į labai dideles kūgio formos kekes, kurių svoris gali viršyti 0,5 kg. Taip yra dėl didelių uogų (3–5 g). Dornfelder išsiskiria labai tamsiomis sultimis, kas yra reta, nes daugumos raudonųjų veislių minkštimas ir sultys būna šviesūs, o spalvą suteikia odelė. Rekomenduojama kuo vėlesnė derliaus nuėmimo data – geriausia nuo spalio vidurio, kai vaisiai visiškai sunokę. Tada vynai būna puikios kokybės, harmoningai subalansuoti ir su šviežiomis vaisių natomis.

Auginimo sąlygos: Dornfelder reikalauja derlingų, gilių ir laidžių dirvų. Labai jautrus tiek sausrai, tiek per dideliam drėgnumui. Dirvos reakcija – nuo neutralios iki šarminės. Geriausios vietos – pusiau pavėsis. Saulėtose vietose reikia reguliariai laistyti.

Priežiūra: Vynmedis neturi ypatingų reikalavimų formavimui, tačiau kamienas turi būti pakankamai aukštas, kad didelės kekės nesiliestų su žeme. Gerai dera taikant vidutinį genėjimą (3–5 pumpurai) arba ilgą genėjimą (3–8 pumpurai). Deja, pirmieji du pumpurai nuo pagrindo dažnai būna nederlingi. Veislė silpnai atspari šalčiui, todėl kai kuriuose regionuose reikia žieminės apsaugos.

Panaudojimas: Iš Dornfelder uogų gaminami tamsūs, aksominės tekstūros vynai, dažnai su tamsių vaisių – slyvų, gervuogių, vyšnių ar mėlynių – aromatais. Kartais juntamos ir lengvos gėlių natos. Vynai paprastai brandinami ąžuolo statinėse, juntami ir riešutų aromatai. Dornfelder vynas laikomas vienu sveikiausių dėl didelio kiekio medžiagų, padedančių mažinti aukštą kraujospūdį.